Kelionė į Mongoliją (12 d.)

•  Pažintį su sostine pradedame Sukbatoro arba Čingischano aikštėje.
•  Apžiūrime paminklą skirtą Mongolijos nepriklausomybės tėvui, Vyriausybės rūmus ir kitus sovietų laikus menančius pastatus.
•  Aplankome Nacionalinį istorijos muziejų, kur susipažįstame su buvusiomis civilizacijomis, dinozaurais ir augmenija.
•  Lankomės Paleontologijos Institute, kur sužinome ir pamatome kokios dinozaurų iškasenos buvo atrastos Mongolijoje.
•  Vakare mūsų laukia vakarienė tradiciniame restorane.

•  Pasivaikštome taku, kurį supa 144 budistiniai mokymai.
•  Apžiūrime milžinišką uolą, kuri atrodo kaip vėžlys. Šį unikalų gamtos kūrinį vietiniai gyventojai vadina – Melkhi Khad – Vėžlio uola.
•  Lipame į Arijabalo šventovę, nuo kurios atsiveria nuostabi uolų panorama
•  Keliaujame prie Čingischano statulos komplekso.
•  Apžiūrime didžiausią planetoje raitelio statulą, kuri siekia 40 metrų.
•  Liftu pakylame ant arklio galvos ir pasigrožime plačia aplinkinių stepių panorama.

•  Parkas garsėja ne tik kraštovaizdžiu, bet ir unikalia galimybe pamatyti Prževalskio žirgus – vienintelius tikruosius laukinius arklius pasaulyje. Mongolai juos vadina takhi, kas reiškia „dvasia“. Šie arkliai išsiskiria savo laisvės dvasia, trumpais, pasišiaušusiais karčiais ir stipriomis kojomis – jie niekada nebuvo prijaukinti žmonių ir turi 66 chromosomas, dviem daugiau nei naminiai arkliai. Įsikuriame jurtų stovykloje, klajoklių kaimynystėje
•  Atvykus mūsų laukia pietūs, kurių metu stebėsime klajoklių pasirodymą, kuris atspindi kultūrą, gyvenimo būdą ir tradicijas perduodamas iš kartos į kartą.
•  Po pietų vykstame į žygį po parką. Stebime laukinius arklius, švilpikus, lapes, sibiro elnius ir kitus gyvūnus.

•  Atvykus papietaujame.
•  Aplankome seniausią Mongolijoje vienuolyną – Erdene Zuu, kurio teritorijoje buvo pastatytos 108 stupos.
•  Pasivaikštome po vienuolyno kiemą, kuriame išlikę miesto griuvėsių liekanos.
•  Lankome Karakorumo muziejų, kuris saugo ypatingą XIII-XIV a. kolekciją.

•  Pasiekiame pačią dykumos širdį, kur pasineriame į klajoklių gyvenimą.
•  Ragaujame tradicinės arbatos su karvių arba ožkų pienu.
•  Stebime kaip vietos gyventojai ruošia tradicinius patiekalus.
•  Ragaujame airago – fermentuoto kumelių pieno, kuris yra neatsiejamas nuo klajoklių gyvenimo ir yra svetingumo simbolis.
•  Išvykstame prie Ongi vienuolyno griuvėsių. Pakeliui stebime kaip žaliuojančias stepes pakeičia sausas dykumų kraštovaizdis. Papietaujame.
•  Apžiūrime buvusio didžiausio Mongolijoje Ongi vienuolyno griuvėsius esančius Ongi upės slėnyje.
•  Jurtoje įsikūrusiame muziejuje apžiūrime apylinkių radinius.

•  Keliaujame Gobio dykuma, kol pasiekiame Bajanzagą – vietovę išsiskiriančią vėjo ir vandens erozijos suformuotomis raudonomis uolomis.
•  Čia buvo atrastos dinozaurų liekanos, bei jų kiaušiniai ir Protoceratops fosilijos. Amerikiečių ekspedicija atradusi dinozaurų liekanas, jas pargabeno per Gobio dykumą sukrautą ant kupranugario.
•  Vakare stebime saulėlydį dykumoje ir grožimės „liepsnojančiomis“ uolomis, pasivaikštome tarp uolų ir pabandome surasti čia teberandamų dinozaurų pėdsakų.

Pietūs, vakarienė ir nakvynė jurtų stovyklose ~ 280 km

•  Kongoro kopos – antros pagal dydį Mongolijoje, bet tikrai vienos įspūdingiausių. Jų aukštis siekia net 200 metrų, o plotis 3-5 kilometrus.
•  Vėjuotomis dienomis šios kopos skleidžia iš toli girdimą garsą, tad yra vadinamos dainuojančiomis kopomis.
•  Užkopiame į vieną iš kopų, nuo kurios atsiveria kvapą atimanti panorama.
•  Aplankome vietos klajoklių, kupranugarių augintojų šeimą. Čia išgirstame apie dvikuprių kupranugarių reikšmę jų kasdienybei. Ragaujame tradicinio gėrimo hormog – fermentuoto kupranugarių pieno.
•  Išmėginame pasivaikščiojimą įsitaisius ant dvikuprių kupranugarių.

•  Pakeliui sustojame papietauti jurtos stovykloje.
•  Keliaujame į žygį po slėnį, kurio įžymybė ledo tarpeklis. Čia net karščiausiais vasaros mėnesiais išsilaiko storas ledo sluoksnis, kuris ištirpsta tik vasaros pabaigoje.
•  Stebime kalnų ožius, avis ir kitus gyvūnus. Čia taip pat gausu retų augalų.
•  Pagrindiniai slėnio simboliai – grifai, kurie minta beveik vien kaulais. Jie pakelia juos į orą ir paleidžia ant uolų, kol šie subyra, kad taip pasiektų čiulpus.

•  Tsagaan Suvarga – Baltoji Stupa, kadaise buvo vandenyno dugnas, o dabar tai stulbinanti stačių nuosėdinių uolų virtinė, susiformavusi per milijonus metų. Stalagmitų formos dariniai pasižymi ryškiais baltais ir rausvais atspalviais, o spalvos atspindi skirtingus geologinius laikotarpius.

•  Pakeliui sustojame Mandalgovi gyvenvietėje. Papietaujame jurtų stovykloje bei pramankštiname kojas.
• Atvykus į Ulan Batorą įsikuriame viešbutyje.
•  Pažintį su Mongolija pabaigiame stebėdami tradicinį folklorinį pasirodymą ir vakarieniaudami.