Kelionė po Balkanų šalis su poilsiu prie jūros (10 d.)

Keliaujame per Lenkiją ir Slovakiją su trumpais sustojimais poilsiui ir pietums. Vakare pasiekiame viešbutį Slovakijoje, Zvoleno apylinkėse.

•  Jajcė buvusi viduramžių Bosnijos karalystės sostinė, kurioje buvo karūnuojami karaliai ir miestas buvo laikomas valstybingumo lopšiu.
•  Atvykstame pasigrožėti Jajcės kriokliais. Plivos upė krenta iš 21 metro aukščio tiesiai į Vrbaso upę, sukurdamos krioklį pačiame miesto centre.
•  Apžiūrime Stari Grad tvirtovę.
•  Vykstame prie Plivos ežerų, kur tarp jų tekantis upelis buvo padalintas į daug smulkių vagų, o ant jų pastatyti mažyčiai malūnėliai – mlinčici. Laisvas laikas pasivaikščioti po vaizdingas apylinkes.

•  Atvykstame į Mostarą – vieną žaviausių Bosnijos ir Hercegovinos miestą, garsėjantį savo istorija, Osmanų architektūra, smaragdine Neretvos upe ir unikaliu kultūrų deriniu.
•  Aplankome senąjį tiltą, nuo kurio atsiveria vaizdai į senamiestį ir Neretvos upę.
•  Apžiūrime Koski Mehmed Paša mečetę, nuo kurio *minareto atsiveria ikoniškas vaizdas į senamiestį ir senąjį tiltą.
•  Vykstame į Blagaj Tekija, kur lankome dervišų *vienuolyną. Vienuolynas įkurtas nuostabioje vietoje, uolos šone ant Bunos upės kranto.
•  Vykstame prie Kravicės *krioklių. Tai pasakiška vieta, kur natūraliai susiformavusį baseiną maitina dešimtys krioklių krentančių iš 25 metrų aukščio. Šioje lagūnoje galima maudytis, tad nepamirškite maudymosi reikmenų. Laisvas laikas pasimaudyti arba paplaukioti laiveliais. Išvykstame link Juodkalnijos.

•  Vykstame į Krują. Apsilankome 500 metų senumo Krujos turguje, kuris yra seniausias ir autentiškiausias visoje Albanijoje. Turgus buvo įkurtas Osmanų imperijos laikais, o šiandien jis atkurtas laikantis senosios architektūros ir amatų dvasios. Prekybininkai mielai bendrauja su lankytojais, pasakoja apie savo dirbinius ir dažnai siūlo paragauti vietinių gardumynų: medaus, džiovintų figų, arbatos ar net rakijos.
•  Pasiekiame Krujos *pilį. Leidžiamės į ekskursiją, kurios metu apžiūrime slaptus pilies tunelius, pilies mečetę, laikrodžio bokštą.
•  Atvykstame į Šiaurės Albanijos sostinę – Škoderį.
•  Vykstame į miesto centrą. Laisvas laikas pasimėgauti tradiciniais gėrimais ir užkandžiais vietinėse užeigose.
•  Aplankome *Rozafos pilį, kurios sienose slypi daugiau nei 2000 metų miesto istorija. Grįžtame į viešbutį.

•  Tai miestas kuris buvo Viduramžių prekybos valstybė konkuravusi su Venecija ir Florencija, o šiais laikais čia buvo filmuojamos „Sostų karų“ serijos, „Paskutinis Džedajus“ filmas,
•  Pažintį su Dubrovniku pradedame nuo senoviniu miesto *sienų, kurios tęsiasi daugiau nei du kilometrus aplink senamiestį. Nuo čia galėsime dairytis žemyn į žydrą Adriją ir raudonų čerpių miesto stogus.
•  Aplankome Onofrijaus fontaną, kuris teikia šviežią vandenį nuo XV a.
•  Apžiūrime katedrą, rektorių rūmus.
•  Aplankome *Pranciškonų vienuolyno kompleksą, kurį sudaro vienuolynas, bažnyčia ir viena iš seniausiai veikiančių pasaulyje vaistinių. Čia taip pat įkurtas bažnytinės dailės kūrinius eksponuojantis Pranciškonų muziejus bei biblioteka, sauganti daugiau nei 7000 knygų kolekciją. Iš jų net 1200 yra seni rankraščiai, turintys neeilinę reikšmę ir svarbą.
•  Laisvas laikas paklaidžioti senamiesčio gatvėmis, *pakilti funikulieriumi į Srd kalną arba prisėsti restoranėlyje ir užsisakyti šviežių jūros gėrybių. Siūlome užsukti į Cave Bar More barą, kuris yra įkurtas oloje. Ši ola buvo atrasta statant viešbutį. Grįžtame į viešbutį.

•  Atvykstame į Perasto miestą iš kurio plaukiame į Uolų Dievo Motinos salą kur lankome Gospa od Škrpela *bažnyčią. Sala, pasak legendos, buvo supilta per maždaug du šimtmečius, o joje stovinti bažnyčia iškilo tik po trečio bandymo. Bažnyčioje saugoma Uolų Dievo Motinos ikona laikoma jūrininkų globėja, o jos stebuklingą galią patvirtina net 2 500 votų.
•  Atvykstame į Kotorą. Skirtingais istorijos laikotarpiais Kotoras, kaip ir visa Juodkalnija, ėjo iš rankų į rankas bei priklausė skirtingoms valstybėms, tačiau iki šių dienų Kotoro senamiestis išsaugojo romaninio stiliaus architektūrą ir Venecijos respublikos valdymo metu suformuotą siaurų gatvelių su daugybe aikščių miesto planą dėl kurio Kotoras buvo įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.
•  Pasivaikštome po senamiestį, apžiūrime Šv. Trifono katedrą, kunigaikščių rūmus. Vaikščiodami senamiesčiu atkreipkite dėmesį kiek daug Kotore kačių. Čia jos labai mylimos ir prižiūrimos. Anksčiau jos saugojo miestą nuo žiurkių, o dabar vietiniai gyventojai tiki, jog nors UNESCO statusas saugos miesto išsaugojimą daugelį metų į priekį, Kotoro katės taip pat bus po ranka, kad atneštų savo laimę ir akylai stebėtų jo senovines gatves.
•  Laisvas laikas pasivaikščioti Kotoro pakrantėmis, *pakilti į Kotoro kalną, nuo kurio atsiveria kvapą gniaužianti panorama arba prisėsti kavinėje ir paragauti šviežių jūros gėrybių. Kotoro įlankos austrės ypač vertinamos dėl savo skonio ir šviežumo, dažnai patiekiamos žalios arba keptos ant grotelių su citrina. Grįžtame į viešbutį.

•  Atvykstame į piečiausią Adrijos jūros pakrantės miestą– Ulcinį, kurį V a. pr. m. e., kaip teigiama, įkūrė ilyrai.
•  Tarp daugybės istorinių įžymybių viena žymiausių – Vergų aikštė, į kurią senovėje piratai atveždavo ir parduodavo savo vergus. Pasakojama legenda, jog ispanų rašytojas Miguelis de Cervantesas čia praleido 5 metus vergijoje. Čia jis parašė didžiąją dalį savo garsiojo kūrinio „Don Kichotas”.
•  Pasivaikštome po gilią istoriją turintį daugiakultūrį miestą, kurio gyventojų dauguma – albanai.
•  Vykstame į Senąjį Barą – sienomis aptvertą miestą – muziejų.
•  Senasis Baras, vadinamas Juodkalnijos Pompėja, nes nors žemės drebėjimas ir sugriovė miestą, dalis pastatų, menančių visą krašto istoriją išliko: miesto sienos, XIV a. stačiatikių cerkvės, turkiška pirtis.
•  Aplankome seniausią šalyje turgavietę, kurioje galėsime paragauti ir nusipirkti vietinio sūrio, rūkyto kumpio, naminio alyvuogių aliejaus ir kitų delikatesų.
•  Apžiūrime 2000 m. senumo alyvmedį, kuris laikomas seniausiu medžiu Europoje ir vienu seniausių pasaulyje. Sakoma, jog, jei esate susipykę, reikia čia ateiti susitaikyti, mat tai – taikos medis.
•  Apsupti alyvmedžių giraičių vykstame *degustuoti alyvuogių aliejaus.
•  Grįždami sustojame pasigrožėti Sveti Stefano sala. Dėl akmeninių kotedžių, mažų koplytėlių, smėlėtų paplūdimių ir siaurų gatvelių Šv. Stefano sala buvo praminta Balkanų Sen Tropezu.

•  Pakeliui aplankome Durmitoro nacionalinį parką. Pasivaikštome unikaliu *tiltu per Taros upę.
•  Siūlome išbandyti *skrydį lynu virš upės, per kanjoną. ~830 metrų skrydžio metu galėsite mėgautis kanjono ir tilto vaizdais.

•  Pasivaikštome po senamiestį. Pagrindinėje turgaus aikštėje arba vietinių vadinamojoje balandžių aikštėje apžiūrime miesto simbolį – Sebilj – medinį fontaną.
•  Baščaršijoje apžiūrime 500 metų senumo Gzi Husrevo – bego mečetę. Pasigrožime tiltu per Milijacos tiltą.
•  Laisvas laikas prisėsti kavinėje ir užsisakyti čevapio – mažų ant griliaus keptų dešrelių arba bureko – mėsa, sūriu ir špinatais ar bulvėmis įdaryto pyrago. Būtinai paragaukite bosniškos kavos, kuri įprastai patiekiama džazva puodelyje ant įmantriai išpuošto padėkliuko.
•  Išvykstame link Slovakijos.

 Keliaujame per Slovakiją ir Lenkiją su trumpais sustojimais poilsiui ir pietums.